- išnėkoti
- išnė̃koti tr. išmaigyti, išknaisyti, išknėboti: Išnė̃kojo visą mėsą ir paliko – kas dabar valgys Ds. Gali įlįst katė, tai išnė̃kos Pl. Ot biesas, išnė̃kojo visas bulvas Antz. ║ sutraiškyti, sutrupinti: Jam išnė̃kota per karą šonkaulių pusė ir ranka Slm. ║ išardyti: Buvau gerai sutaisęs ratus, o dabar Jonas vėl išnė̃kojo Žb. \ nėkoti; išnėkoti; sunėkoti
Dictionary of the Lithuanian Language.